Nacionalinis Gailestingumo kongresas
Gegužės 6 d. Vilniuje prasidėjo Nacionalinis gailestingumo kongresas: atidarymo šv. Mišios, įvairūs renginiai „Gailestingumas mieste“: spektaklis, šlovinimo vakarai, sakraliniai šokiai ir kt. Šv. Jonų bažnyčioje vyko giesmių, judesio, poezijos ir liudijimų vakaras „Gyvenimo eskizai“. Renginio metu skaitytos šv. Rašto ištraukos, giedotos giesmės, atlikėjai liudijo apie Dievo darbus jų gyvenimuose.
Vykdyta evangelizacija „Šviesa naktyje“. Savanoriai, pasklidę po Vilniaus senamiestį, kvietė žmones ateiti į arkikatedrą susitikti su Dievu, vyko Švč. Sakramento adoracija.
Kunigo Antano Dilio 70-ties metų Kunigystės jubiliejus
70-ąjį Kunigystės šventimų jubiliejų birželio 16 d. šventė kunigas A. Dilys. Vyriausias Vilniaus arkivyskupijos kunigas, prisimindamas karo metu vykusį savo stojimą į kunigų seminariją, sakė: „Buvome pasiryžę.“ Ryžtą tarnauti Dievui ir pasitikėjimą Juo kunigas liudijo visus 70 garbingos tarnystės metų.
Kunigas A. Dilys gimė 1923 m. kovo 19 d. Švenčionėliuose, kunigu įšventintas 1946 m. birželio 16 d. Dirbo Valkininkų, Vidiškių, Vosiūnų parapijose iki 1949 m., kai buvo suimtas ir ištremtas į Karagandos, vėliau Vorkutos lagerius. 1956 m. grįžęs iš tremties vėl dirbo Valkininkuose, Dieveniškėse, Adutiškyje, Strūnaityje, Karkažiškėje, o nuo 1963 m. – įvairiose Vilniaus parapijose: Šv. apaštalų Petro ir Povilo, Šv. Teresės, Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų), Šv. Rapolo. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę dešimtmetį klebonavo Riešės Šv. vyskupo Stanislovo parapijoje, nuo 2000-ųjų buvo Vilniaus Šventosios Dvasios parapijos rezidentas, o nuo 2009 metų reziduoja Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijoje, kur yra tikinčiųjų mylimas už gailestingą nuodėmklausio tarnystę, tikėjimo liudijimą teikiant sakramentus ir gero ūpo nestokojančią širdį.
Šiaulių katedros koplyčiai suteiktas titulas
Birželio 26 d. Šiaulių katedrai švenčiant titulinius Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus atlaidus, jos šoninei koplyčiai suteiktas „Dievo Gailestingumo“ titulas. Koplyčią iškilmingai dedikavo Krokuvos arkivyskupas metropolitas kard. Stanisław Dziwisz.
Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis priminė pirmąjį kardinolo vizitą Šiauliuose 1993 m. kartu su popiežiumi Jonu Pauliumi II, kai dar nebuvo Šiaulių vyskupijos. Šiaulių vyskupiją minėtasis popiežius įsteigė 1997 m., todėl, sakė Šiaulių ganytojas, reikšminga, kad „atvykote padovanoti šv. Jono Pauliaus II kraujo relikviją“. Be relikvijos, kardinolas S. Dziwisz taip pat padovanojo šv. Jono Pauliaus II dėvėtą arnotą, kurį pats buvo apsivilkęs aukodamas šv. Mišias Šiaulių katedroje.
Pašventinta Žemaičių Krikšto jubiliejui skirta atminimo lenta
2016 m. liepos 23 d. Telšiuose vyko renginiai, skirti Durbės mūšio paminėjimui. Tą dieną Telšių vyskupijos Katedroje 12 val. iškilmingoms šv. Mišioms vadovavo Telšių rajono garbės pilietis, Panevėžio vyskupijos vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, kuris po šv. Mišių pašventino Žemaičių Krikšto 600 metų jubiliejui paminėti skirtą atminimo lentą, pritvirtintą prie didžiųjų Katedros šventoriaus vartų. Lentos atsiradimo autorius ir idėjos įgyvendintojas – architektas prof. Algirdas Žebrauskas, fundatoriai – verslininkai Stanislovas ir Elena Jurkai. Tą pačią dieną vyskupas J. Kauneckas pašventino to paties autoriaus ir tų pačių fundatorių paramos dėka Telšiuose sukurtą ir pastatytą Durbės mūšiui, įvykusiam 1260 metais, paminėti skirtą paminklą.
Pašventintas Balbieriškio bažnyčios kertinis akmuo
Prieš trejus metus sudegė Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia. 2016 m. rugpjūčio 14-ąją į naujos bažnyčios kertinio akmens pašventinimo iškilmes gausiai susirinko parapijiečiai, kunigai, Seimo nariai, Prienų rajono savivaldybės atstovai. Visus pasveikino ir šv. Mišias aukojo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Svarbią ceremonijos dalį sudarė pamatų pašventinimo Akto paskelbimas. Savo parašais jį patvirtino Vilkaviškio vyskupas, kurijos atstovai, Prienų dekanas kan. Jonas Baliūnas, iškilmėse dalyvavę dekanai ir dvasininkai iš kitų vyskupijos vietų, čia tarnavusieji kunigai Arūnas Užupis, Kęstutis Vosylius, Robertas Bruzga, kunigai – balbieriškiečiai Nerijus Žvirblis ir Gediminas Marcinkevičius, Seimo nariai Andrius Palionis, Vytautas Kamblevičius,Emanuelis Zingeris, Rimas Antanas Račys, Albinas Mitrulevičius, vietos savivaldos atstovai, visą savo gyvenimą bažnyčiai paaukojęs zakristijonas Stasys Gustaitis, UAB ARCHIS vadovai ir parapijos klebonas kunigas Remigijus Veprauskas. Vyskupas R. Norvila pašventino būsimos bažnyčios pamatus.
Vyriausiam vyskupijos kunigui – 100 metų
Panemunėlio parapijos kunigui-jubiliatui, dar šių metų sausį šventusiam 75-uosius kunigystės metus, Vladui Kremenskui rugsėjo 12 d. sukako 100 metų. Šio garbingo jubiliejaus proga dvasininką sveikino Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, generalvikaras Eugenijus Styra, vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, Rokiškio dekanato dekanas Eimantas Novikas, Rokiškio rajono meras Antanas Vagonis.
Slengiuose pašventinti bažnyčios pamatai
Visuotinėje Katalikų Bažnyčioje rugsėjo 21-oji – apaštalo ir evangelisto šv. Mato šventės diena. Ta diena tapo ypatinga ir istorinė. 2015 m. sausio mėnesį Telšių vyskupijos vyskupo Jono Borutos SJ dekretu netoli Klaipėdos miesto įkurta Slengių parapija. Rugsėjo 21-ąją iškilmingai pašventinti, jų iniciatyva ir Vėžaičių bei Slengių parapijų klebono rūpesčiu statomos naujosios bažnyčios pamatai ir kertinis akmuo. Metalinė, sandari kapsulė su pasirašytu pašventinimo aktu buvo įleista į kertinį akmenį būsimos bažnyčios pamatuose ir ten užmūryta. Viliamasi, jog naujoji Slengių parapijos bažnyčia bus pastatyta iki 2018 m. ir švenčiant Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmetį – pašventinta.
Pagėgiuose konsekruota Šv. Kryžiaus bažnyčia
2016 m. rugsėjo 24 d. Pagėgių parapijoje Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ konsekravo Šventojo Kryžiaus bažnyčią bei centrinį altorių.
Pagėgių parapijos Katalikų bažnyčia buvo pastatyta 1929–1930 m. Parapija įkurta 1932 m. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia civilinės to meto valdžios buvo nusavinta, joje įkurtas kino teatras, o dar vėliau bažnyčia buvo nugriauta. Prie likusio bokšto valdžios nutarimu buvo pristatytos gaisrinės patalpos. Tikintieji galėjo melstis tik kapinių koplyčioje, kurią 1970 m. tuo metu čia dirbusiam klebonui su parapijiečių pagalba pavyko padidinti. 1992 m. tuometinio Pagėgių parapijos klebono kun. Petro Šiurio iniciatyva ir rūpesčiu pradėta statyti naujoji bažnyčia.
Taigi po ilgo laikotarpio, keliems klebonams rūpinantis šios bažnyčios statyba, darbai buvo užbaigti ir šie Dievo namai, kuriuose jau seniai vyksta pamaldos, konsekruoti.
Minės paveikslo vainikavimo dešimtmetį
Spalio 9 d. 12 val. šv. Mišiomis Žemaičių Kalvarijos Bazilikoje bus minima 10 metų nuo Žemaičių Kalvarijos Dievo Motinos, Krikščioniškų šeimų Karalienės, paveikslo vainikavimo popiežiaus Benedikto XVI pašventintomis karūnomis, sukaktis.
Konferencija vyskupui J. Staugaičiui atminti
Lapkričio 18 d. 10 val. Telšiuose, Žemaitės dramos teatre, prasidės konferencija,skiriama Vyskupo, Lietuvos Nepriklausomybės Vasario 16-osios Akto signataro Justino Staugaičio 150-osioms gimimo metinėms „Vyskupo vaidmuo dvasinės kultūros ir valstybingumo ugdyme XIX –XX amžiuje bei šių dienų problemos“.
Priešrinkiminis Lietuvos vyskupų laiškas
Mūsų Tėvynė pradėjo antrąjį laisvo ir nepriklausomo gyvenimo dvidešimtpenkmetį. Tai – ypatinga mūsų tautos patriarchų, laisvės kovotojų brolių ir seserų dovana mums, pašauktiems toliau tęsti laisvos Lietuvos kūrimo darbą. Laisvė yra ne tik duotis, bet ir nuolatinė užduotis. Tai – mūsų dalyvavimas visuomenės gyvenime.
Netrukus į Seimą rinksime tuos, kurie atstovaus mums, kurdami ir tobulindami šalies įstatymus pagal rinkėjų valią. Kiekvieno laisvės ir demokratijos sąlygomis norinčio gyventi piliečio svarbiausia pareiga – dalyvauti parlamentarų rinkimuose, o per juos prisidėti prie krašto valdymo. Atlikdami savo pilietinę pareigą, liudijame meilę Tėvynei ir rūpestį jos ateitimi. Pagal krikščioniškąją sampratą pilietinė pareiga prilygsta pareigoms artimui ir bendrajam gėriui. Dėl šios priežasties kviečiame šią pareigą atlikti ir nepasiduoti nuogąstavimams, kad vienas balsas nieko nepakeis.
Verta priminti, kad pagal rinkimų į Seimą tvarką daugiamandatėse apygardose kiekvienas iš mūsų galime pasirinkti kandidatus juos reitinguodami. Reitinguodami pareikšime savo nuomonę apie tai, kuriems kandidatams labiausiai dera patikėti itin atsakingas valstybės įstatymų leidėjų pareigas. Partijų sąrašuose galime rasti žmonių, kurie vadovaujasi bendražmogiškomis ir krikščioniškomis vertybėmis, būtinomis pilnaverčiam bet kurios demokratinės visuomenės egzistavimui.
Tam, kad krašte būtų vadovaujamasi teise bei klestėtų ekonomika, būtina moralinė kultūra. Tik ten, kur dauguma gerbia ir vertina kitą žmogų, klesti santarvė ir solidarumas, kurių šiandieninėje Lietuvoje kartais pritrūksta. Besąlygiška pagarba žmogui yra pamatinis demokratijos principas. Turi būti ginamas ir saugomas kiekvienas žmogus nuo savo prasidėjimo iki mirties, žmogus su negalia ar kenčiantis nepagydomą ligą. Artimo meilė prasideda šeimoje, grindžiamoje santuoka – vyro ir moters vienas kitam savęs dovanojimu. Valstybei svarbu padėti žmonėms, kurie savo atsakomybę paliudijo įsipareigodami vienas kitam ir savo vaikams. Tik jei kandidatas į Seimą gerbia ir aktyviai palaiko šias vertybes, jis suvokia pamatinę moralinės kultūros svarbą laisvai visuomenei.
Lietuvai reikia žmonių, kurie nepuola į pesimizmą ir nemano, kad ateitį lemia vien praeities nepasisekimai. Lietuvai reikia žmonių, galinčių tęsti laisvės kovotojų darbą – valstybės, kurioje visiems gera gyventi, kūrimą. Kandidatų sąrašuose ieškokime būtent tokių žmonių, o radę – balsuokime už juos, kad išrinkti į Seimą mums atstovautų. Būkime ne pasyvūs istorijos stebėtojai, bet jos aktyvūs dalyviai, suvokiantys, kad pagarba pamatinėms moralinėms vertybėms yra būtina sąlyga norint gyventi krašte, kurio taip troško laisvos Lietuvos kūrėjai.
Projektas „Iš praeities – į dabartį“. Remia
